Stanislovo Girskio (Stasio Girėno) giminės

NERIJUS KORBUTAS

Ramiame Žemaitijos kampelyje, tarp Skaudvilės ir Šilalės, girių ir kalvų apsuptyje nuo senų senovės rymo nedidukas, bet didelės istorijos kaimas – Vytogala. Kaime išaugo daug gabių asmenybių – karininkų, karo lakūnų, kunigų, mokytojų ir kitų sričių specialistų. Tačiau, neabejotinai, garsiausias jų – jau legenda tapęs Stanislovas Girskis arba tiesiog Stasys Girėnas.

Nei apie vieną Lietuvos herojų ar karžygį nėra tiek prirašyta kiek apie Steponą Darių ir Stasį Girėną. Knygose, spaudoje ir internete prirašyta išties daug, tačiau pabandžius paieškoti bent kažko daugiau, išsamiau – dažną sykį nelabai ką ir rasite, nes dauguma tekstų tiesiog perrašomi vieni nuo kitų, o neretai nesibodima perrašyti ir su labai grubiomis klaidomis, kaip kad lakūnų gimimo datos ir pnš.

Tai nėra Stasio Girėno biografija, čia, tiek kiek leido šiuo metu man prieinami šaltiniai, pabandžiau apžvelgti tik S.Girėno artimiausius gimines iš tėvo ir motinos pusės. Kad parašyti išsamią šio lakūno gyvenimo istoriją dar reikia nuveikti didelius darbus – nelabai aiški vaikystė, neaišku kur ėjo pradinį mokslą, menkai tyrinėtas ir gyvenimas nuo 1910 m. gegužės 3 d., kuomet su broliu Petru Girskiu pasiekė Amerikos krantus – iki pat tragiškos žūties su Lituanica 1933 m. liepos 17 d.

Vytogaloje Girskių pavardė jau išnykusi, bet dar prieš gerą šimtmetį ten buvo bent penkios Girskių šeimos, kurios, tikėtina, visos susipynusios giminystės ryšiais. Atsiradus galimybei pasiekti visas tų apylinkių bažnytines knygas – bus labai įdomu išpinti tą, kol kas mažai narpliotą Girskių mazgą. Neabejotinai, tuomet pasipildys ir šis straipsnis, na, o šiandien kviečiu paskaityti tai ką pavyko surinkti ir išnarplioti iš tos medžiagos, ir tomis priemonėmis kurios man yra prieinamos šiuo metu. Šis darbas susideda iš dviejų dalių : pirmoji – tekstas, kuriame sudėta žinoma informacija apie asmenis ir svarbiausias jų gyvenimo datas ir antroji – dokumentai ir fotografijos. Įdomių atradimų!

Liksiu dėkingas už bet kokias pastabas, pataisymus, komentarus ar papildomą informaciją. Parašykite straipsnio apačioje nurodytu el. paštu.

• • • • • • • • • • • •

Stanislovas Girskis – Stanley Thomas Girch – Stasys Girėnas
( Stanislovas Girskis įvairiais gyvenimo periodais dar ne kartą keitė savo vardus, tačiau, idant išvengti painiavos – tolimesniame tekste jį vadinsiu žinomiausiu vardu – Stasys Girėnas, o brolius Joną ir Petrą, kurie po Lituanicos katastrofos taip pat pasivadino Girėnais – Girskiais)



• • • • • • • • • • • •

S.GIRĖNO ŠEIMA: TĖVAI, SENELIAI, BROLIAI, SESERYS

Čikagos Marquette parke nuo 1935 m. stovi ištaigingas, ypatingai gražaus art deco stiliaus lietuvių kilmės architekto Charles Bruno Koncevičiaus (1909-2000) suprojektuotas paminklas Atlanto nugalėtojams Steponui Dariui ir Stasiui Girėnui. Paminklo bronzinėje dalyje, nukaldintoje ispanų kilmės skulptoriaus Raoul J. Josset (1899-1957) įrašytos ir lakūnų gimimo datos. S.Dariaus nurodyti su vienų metų paklaida -1897 (tikrieji gimimo metai 1896), na, o Girėno, net su dviejų – 1895.

Painiava ir klaidos prasidėjo dar Stasio Girėno, tuomet Stanley Girch amerikoniškuose natūralizacijos, kariuomenės ir visokiuose kitokiuose dokumentuose, kuriuose nurodoma jo gimimo data – 1894 m. spalio 15 d. Klaidinga gimimo data, svyruojanti su kelių metų paklaida, nusitęsė ir iki Jono Balčiūno ar Nijolės Dariūtės – Maštarienės knygų laikų, ir kad ir kaip būtų liūdna ir apmaudu – kartais tęsiasi net ir šiandien. 1935 m. P.Jurgėlos knygoje „Sparnuoti lietuviai Darius ir Girėnas“ nurodytas teisingas S.Girėno krikšto įrašas nurašytas iš bažnytinės metrikos – vėlesni autoriai dažną kartą to nematė ar tuo tiesiog netikėjo.

O Upynos krikšto registracijos knygoje 1893 m. įraše Nr. 100 randame tokį įrašą:
Tūkstantis aštuoni šimtai devyniasdešimt trečių metų spalio septintą dieną Upynos R.K. Filijos vietinis kunigas Vincentas Kaušas pakrikštijo visomis Sakramento apeigomis kūdikį vardu Stanislovas, gimusį š.m. spalio ketvirtą dieną Vytogalos kaime.
Tėvai: Juozapas Girskis ir Marcijona Martinkaitė, gyvenantys teisėtoje moterystėje, prisirašę prie Kaltinėnų valsčiaus. Krikšto tėvai: Izidorius Vitkus ir Pranciška, Jono Maco žmona.

Tad nėra nei mažiausios diskusijos, kad Stasio Girėno gimimo data gali būti kitokia nei 1893 m. spalio 4 d. Tiesa, ši data užrašyta pagal Julijaus kalendorių (senuoju stiliumi), o pagal Grigaliaus kalendorių (naujuoju stiliumi) tektų pridėti 12 dienų. Nebus didelė klaida jei gimimo data bus nurodyta 1893 m. spalio 16 d., pažymint jog tai naujuoju stiliumi, tačiau, gimimo datas įprasta rašyti tokias kokios yra nurodytos gimimo metrikose.

Padedant ankščiau į Ameriką išvykusiai pusseserei Agnietei Gilienei 1910 m. gegužę su broliu Petru Girskiu pasiekė Ameriką. Trejetą metų mokėsi pradžios mokykloje, vėliau ėmėsi uždarbiauti spaudos platintoju, po kurio laiko dirbti spaustuvėje. 1917 m. natūralizavosi, pasivadino Stanley Girch. 1917-1919 m. laikotarpyje 17 mėnesių tarnavo savanoriu Teksaso pietuose dislokuotos 136-osios eskadrilės mechaniku. Grįžus iš tarnybos ėmėsi taksi verslo. Su bendrais įkūrė kompaniją Hub Cab Co. 1927 m. kovo 8 d. išskrido savarankiškai. Neilgai trukus jau vykdė ir komercinius skrydžius. Čikagos gyventojų surašymo duomenimis 1920 m. gyveno pas A.Gilienę, 1930 m. pas brolį Petrą Girskį. Knygose rašoma, kad kažkuriuo metu gyveno ir pas pusseserę Sofiją Mikolaitienę. Apie 1927 m. sutiko Steponą Darių, o 1932 m. galutinai sutarė skristi per Atlantą. Ir tuomet prasidėjo kita istorija. Stasys Girėnas žuvo dab. Lenkijoje 1933 m. liepos 17 d. Sykiu su S.Dariumi palaidotas Kauno Aukštųjų Šančių karių kapinėse.

Tėvas: Juozapas Girskis gimęs 1843 m. gegužės 11 d. – miręs 1904 m. liepos 23 d. Motina: Marcijona Martinkutė gimusi 1850 m. – mirusi 1909 m. kovo 14 d. Abu palaidoti Upynos kapinėse.

Seneliai: tėvo pusės : Andriejus Girskis ir Marijona Žibkutė, motinos pusės: Ignacas Martinkus (g. apie 1810 m. – m. 1869 m.) ir Rozalija Pukelytė.

Stasio Girėno tėvai susituokė 1872 m. spalio 17 d. Girdiškės bažnyčioje.

• • • • • • • • • • • •

Stanislovas Girskis – jauniausias iš 16 Juozapo ir Marcijonos Girskių vaikų. Tas skaičius – per šimtus, gal ir tūkstančius publikacijų keliauja nuo pat 1935 m., kuomet išleista P.Jurgėlos knyga „Sparnuoti lietuviai. Darius ir Girėnas“. Tačiau, nei vienam Stasio Girėno gyvenimo istorijos tyrinėtojui nepavyko tų vaikų rasti ir suskaičiuoti. Nepavyko ir man. Bažnytinėse knygose randama tik 10 vaikų, o kitų nei gimimai, nei mirtys neužfiksuotos. Žinant, kad P.Jurgėla bendravo tiek su S.Girėnu, o po mirties ir su jo giminėmis – tuo skaičiumi netikėti nėra pagrindo, tad prieita išvados, kad 6 vaikai mirė iškart gimę, jų nespėta pakrikštyti, tad ir į bažnytinių metrikų knygas jie liko neįtraukti.

Toliau pateikiami bažnytinių metrikų knygose užfiksuoti Juozapo ir Marcijonos Girskių vaikai: Stasys Girėnas ir jo broliai bei seserys:

1. Barbora g. 1874 m. kovo 16 d., m. 1932 m. balandžio 10 d. (58 m. amžiaus)
2. Ona g. 1876 m. vasario 18 d. , m. 1876 vasario 25 d. (1 sav. amžiaus)
3. Jonas g. 1877 m. gegužės 16 d., m. 1936 m. gegužės 1 d. (59 m. amžiaus)
4. Janina g. 1879 m., m. 1885 m. vasario 1 d. (6 m. amžiaus)
5. Ona (2-oji) g. 1881 m. kovo 3 d., m. 1882 m. liepos 17 d. (1,5 metų amžiaus)
6. Juzefa g. 1883 m. spalio mėn., m. 1884 m. balandžio 5 d. (6 mėn. amžiaus)
7. Domas g. 1885 m. spalio 20 d., m. 1887 m. lapkričio 2 d. (2 m. amžiaus)
8. Kazimieras g. 1887 m. rugsėjo 6 d., m. 1888 m. balandžio 1 d. (7 mėn. amžiaus)
9. Petras g. 1890 m. balandžio 16 d., m. 1960 m. birželio 11 d. (60 m. amžiaus)
10. Stanislovas 1893 m. spalio 4 d., m. 1933 m. liepos 17 d. (39 m. amžiaus)

• • • • • • • • • • • •

Iš šio būrio vaikų užaugo vos 4. Tai Barbora, Jonas, Petras ir Stanislovas. Tad apie juos kiek plačiau:

Vyriausioji Girskių dukra Barbora ištekėjo eidama 18-us metus (apie 1892 m.) už 40-mečio ūkininko Kazimiero Keterio, iš už keleto kilometrų nuo Vytogalos netoliese buvusio Gudirvių kaimo. K.Keterius buvo gana pasiturintis ūkininkas, turėjo vėjo malūną, kurį laiką ėjo Raseinių apskrities teismo tarėjo pareigas. Mirties datos nepavyko nustatyti.
Šeima susilaukė gausaus būrio vaikų – Barboros Girskytės Keterienės mirties įraše Upynos bažnytinėse knygose pažymėta jog paliko sūnų Juozapą, dukteris Joaną , Barborą, Marijoną, Oną, Julijoną ir Viktoriją.

Dar bent trys vaikai buvo mirę ankščiau, tai Antanas g. apie 1899 m. – miręs 1,5 metų amžiaus 1901 m. spalio 29 d., Agnietė g. apie 1911 – mirusi nuo skarlatinos 1918 m. sausio 2 d. (7 m. amžiaus) ir Jonas g. 1896 m. – m. 1918 m. lapkričio 26 d. nuo plaučių uždegimo. Giminaičių pasakojimuose Jonas Keterius minimas kaip mokytojas, išmokęs rašto savo brolį ir seseris.

Juozapas Keterius – g. 1908 m. gruodžio 15 d. – m. 1978 m. gruodžio 15 d. Buvo vedęs Juzefą Rimkutę (g.1914 m. sausio 2 d. – m. 2002 m. gegužės 2 d.) iš Tūjainių. Susilaukė keturių vaikų: Petro, Stanislavos, Stefanijos ir Bronislavos. Juozapas ir Juzefa Keteriai palaidoti Upynos kapinėse.

Joana Keterytė g. 1897 m. – m. 1969 m. vasario 16 d. , ištekėjusi už Jono Rimkaus g. 1906 m. Turėjo dukrą Danutę, o Joanos Keterytės Rimkienės anūkė, Danutės dukra Lina Gudeliūnienė dabar yra S. Girėno tėviškės – muziejaus Vytogaloje vedėja.

Barbora Keterytė g. 1903 m. gruodžio 7 d. 1933 m. balandžio 17 d. Upynos bažnyčioje ištekėjo už Kazimiero Čėsnos g. 1910 m. iš Kaltinėnų parapijos. Po santuokos gyveno Kaltinėnuose, susilaukė 6 vaikų: Jonas, Antanas, Petras, Zuzana, Natalija, Jadvyga. Vėliau išsiskyrė ir su vaikais gyveno Dauparuose, Klaipėdos raj. Mirties data nežinoma.

Marijona Keterytė g. 1905 m. sausio 16 d. 1928 m. sausio 31 d. Upynos bažnyčioje ištekėjo už Juozapo Jankausko g. 1906 m. iš Kalniškių kaimo, Skaudvilės parapijos. Po santuokos apsigyveno S.Girėno gimtojoje sodyboje Vytogaloje, o grįžęs iš Amerikos S.Girėno brolis Petras nupirko šeimai ūkelį Kalniškiuose. Šeimoje gimė dukros Klementina, Salomėja, sūnūs Vaclovas ir Aloyzas. Dar bent du vaikai mirė visai maži. Mirties data nežinoma.

Ona Keterytė g. 1906 m. gruodžio 12 d. 1935 m. birželio 5 d. Upynos bažnyčioje ištekėjo už Mateušo Vaištaro g. 1898 m. iš Būtenių kaimo, Adakavo parapijos. Kurį laiką gyveno Būteniuose, o visą likusį gyvenimą Skaudvilėje. Visi vaikai mirė maži. Mirties data nežinoma.

Julijona Keterytė – nepavyko nustatyti nei gimimo, nei mirties datų. Žinoma jog gyveno pas brolį Juozapą, ištekėjusi nebuvo. Mirė anksti, maždaug 30-ies.

Viktorija Keterytė g. 1914 m. vasario 16 d. – m. 1994 m. kovo 8 d. Ištekėjusi nebuvo, po motinos mirties 1932 m. gyveno pas brolį Juozapą, o nuo 1946 m. pas S.Girėno brolį, jos dėdę Petrą Girskį. Vyresniosios kartos atstovai dar gali ją prisiminti iš S.Girėno muziejaus – tėviškės. Ji vesdavo ekskursijas, priimdavo pavienius lankytojus. Palaidota Upynos kapinėse.

• • • • • • • • • • • •

Stasio Girėno brolis Jonas Girskis 1900 m. kovo mėn. emigravo į Ameriką. 1910 m. Čikagos gyventojų surašymo duomenimis gyveno pas Juozapą ir Barborą Stulgas. Dirbo įvairiuose fabrikuose. Šeimos nesukūrė. Mirė 1936 m. gegužės 1 d. Čikagoje, palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.

• • • • • • • • • • • •

Stasio Girėno brolis Petras Girskis po tėvų mirties, giminaitei Agnietei Girskytei – Gilienei atsiuntus bilietus, kartu su jaunėliu broliu Stanislovu 1910 m. balandžio 21 d. iš Bremeno uosto Vokietijoje išplaukė į Ameriką, o Filadelfijos uostą, Pensilvanijos valstijoje pasiekė 1910 m. gegužės 3 d. Dar po poros dienų pasiekė ir Čikagą. 1927 m. natūralizavosi. Amerikoje vertėsi dailidės amatu, į Lietuvą pasitikti Lituanica parskrendančio brolio grįžo 1933 m. liepą. Išplaukęs iš Niujorko, Anglijos Southampton uoste buvo 1933 m. liepos 8 d., o kol grįžo į Vytogalą veikiausiai buvo vos kelios dienos iki lemtingosios liepos 17 d.
Po tragiškos brolio S.Girėno žūties liko Lietuvoje. Netruko atgaivinti buvusią tėvų sodybą Vytogaloje, pastatė naują namą, klėtį (kurioje dabar S.Girėno muziejus ). Karo metais ir pokariu daug prisikentėjo, du metus slapstėsi, sovietai nacionalizavo ūkį, tačiau Petras į kolūkį dirbti nėjo. Šeimos nesukūrė. Gyveno iki mirties sykiu su dukterėčia Joana Rimkiene ir jos šeima ir dukterėčia Viktorija Keteryte. Mirė 1960 m. birželio 14 d. Palaidotas Upynos kapinėse.

• • • • • • • • • • • •

KITI S.GIRĖNO GIMINĖS, IŠ TĖVO PUSĖS

Nėra visiškai aišku kiek S.Girėno tėvas Juozapas Girskis turėjo brolių ir seserų. Giminaičių teigimu buvo du broliai ir dvi seserys. Apie seseris nepavyko aptikti jokios informacijos, o štai apie Stasio Girėno tėvo Juozapo brolį Antaną Girskį ir jo šeimą truputį pavyko surinkti:

Antanas Girskis, sūnus Andriejaus Girskio ir Marijonos Žibkutės gimė apie 1840 m. – mirė 1901 m. spalio 30 d. Palaidotas Upynos kapinėse.

Jo žmona Marijona Motuzaitė g.x – m. 1909 m. lapkričio 7 d.

Jų vaikai, S.Girėno pusbroliai ir pusseserės iš tėvo pusės:

Pranciškus g. 1874 – m. 1943 m. spalio 23 d.
Jonas g. 1876 m. – m. 1938 m. gegužės 19 d.
Marijona g. apie 1881 – m. 1897 m. lapkričio 30 d.
Ona g. 1883 – m. 1897 m. lapkričio 25 d.
Agnietė g. 1885 – m. 1967 m. rugpjūčio 23 d.
Antanas g. 1887 – m. 1897 gruodžio 7 d.
Barbora g.x- m.x
Kazimieras g. x – m. x

Šeimos būta gausios, tačiau tuo laiku dažnos vaikų mirtys neaplenkė Girskių sodybos, o itin tragiška buvo 1897m. pabaiga: beveik vienu metu nuo skarlatinos mirė net 3 Girskių vaikai – Antanas 12 metų, Ona 15 metų ir Marijona 16 metų amžiaus.

Pranciškus Girskis g. 1874 m. Apie 1895 m. emigravo į JAV, gyveno Čikagoje, ten ir mirė 1943 m. spalio 23 d. Šeimos nesukūrė. Palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.

Jonas Girskis – g. 1876 m. Buvo vedęs Juozapą Trijonaitę. Susilaukė vaikų: Stanislovo, Alfonso, Jono, Sofijos ir Adelės. Sprendžiant iš Jono sesers Agnietės Girskytės Gilienės mirties pranešimo spaudoje 1967 m. – Amerikoje tuo metu gyveno Jono sūnūs : Jonas su žmona June, Alfonsas su žmona Bernadeta, duktė Sofija Žygaitienė su vyru Antanu. Mirė 1938 m. gegužės 19 d. Palaidotas Upynos kapinėse.

Kazimieras Girskis – g. apie 1896 m. 1928 m. Vytogalos gyventojų surašymo duomenimis gyveno pas brolį Joną, vėliau pas kitus giminaičius. Dirbo žemės ūkio darbus. Šeimos nesukūrė. Mirė sovietmečiu.

Barbora Girskytė – g. apie 1891 m. – m. 1910 m. liepos 5 d. Palaidota Upynos kapinėse.

Agnietė Girskytė – apie šią S.Girėno pusseserę pavyko rasti šiek tiek daugiau nei apie jos brolius ir seseris. Gimė ji Vytogaloje 1885 m lapkričio 8 d. 1906 m. atvyko į Ameriką. 1907 m. rugsėjo 2 d. Čikagoje susituokė su Antanu Giliu. 1910 m. padėjo į Ameriką atvykti būsimąjam lakūnui Stasiui Girėnui ir jo broliui Petrui. 1920 m. Čikagos gyventojų surašymo duomenimis turėjo 1911 m. gimusį sūnų Julių, tačiau vėlesniuose dokumentuose apie jį neišliko jokių įrašų. Tad klausimas dėl vaikų lieka iki galo neaiškus. Aktyviai palaikė S.Dariaus ir S.Girėno siekius skristi per Atlantą, buvo didelė lietuviškos spaudos mylėtoja, daug rašė Amerikos lietuvių spaudoje, rėmė lietuviškų knygų ir katalikiškos spaudos leidybą, finansavo įvairių katalikiškų organizacijų veiklą. 1938 m. sykiu su pussesere Sofija Mikolaitiene penkis mėnesius viešėjo Lietuvoje. 1953 m. kartu su vyru iš Čikagos persikėlė į Los Andželą. 1955 m. savo namus padovanojo Los Andželo lietuvių parapijai, o patys apsigyveno nedideliame parapijos skirtame bute. Jos vyras Antanas Gilis g. 1879 m. kovo 29 d. Į Ameriką atvyko 1902 m. Mirė Los Andžele 1956 m. liepos 15 d. Agnietė Girskytė Gilienė mirė Los Andžele 1967 m. rugpjūčio 23 d. Abu palaidoti Čikagos Šv. Kazimiero kapinėse.

• • • • • • • • • • • •

KITI S.GIRĖNO GIMINĖS, IŠ MOTINOS PUSĖS

Stasio Girėno motina Marcijona Martinkutė gimė Vytogalos ūkininkų Ignaco Martinkaus ir Rozalijos Pukelytės šeimoje. Marcijona turėjo vieną brolį – Joną Martinkų.

Jonas Martinkus g. 1854 – m. 1902 m. rugsėjo 13 d. Palaidotas Upynos kapinėse.

Stasio Girėno motinos brolis Jonas Martinkus vedė Marijoną Sadauskaitę (g. apie 1867 – m. 1934 m. rugsėjo 25 d. ).
Šeima susilaukė būrio vaikų: Jono, Klemenso, Antaninos, Sofijos ir Stanislavos.
1902 m. rugsėjo 13 d. mirus Jonui, o Marijonai neilgai trukus ištekėjus už Jono Atučio – šeima pasipildė dar keletu vaikų. Nėra visiškai aišku kiek jų buvo: 1928 m. kunigo M.Lovčiko sudarytame Vytogalos gyventojų sąraše minimi trys vaikai – Jurgis (22 m. amžiaus), Juozapas (20 m. amžiaus) ir Aleksandras (18 m. amžiaus), Marijonos Atutienės mirties įraše 1934 m., iš 2-os santuokos minimi tik du vaikai – Juozapas ir Aleksandras Atučiai.

Apie Antaniną ir Stanislavą Martinkutes nepavyko aptikti jokios informacijos, Jonas Martinkus mirė 1 metų amžiaus nuo kokliušo 1891 m. gruodžio 15 d. Apie Jurgį Atutį taip pat kol kas nėra jokių žinių. Toliau trumpai aprašyti tik tie, apie kuriuos pavyko aptikti kažkokios informacijos:

Klemensas Martinkus g. 1901 m. vasario 16 d. Tarnavo Lietuvos karo aviacijoje, 1933 m. išėjęs į atsargą ėmėsi verslo. Propagavo automobilizmą, dalyvavo Monte Carlo lenktynėse. 1934 m. liepos 11 d. Kaune vedė Oną Birutę Bagdonaitę. Prasidėjus okupacijai pasitraukė į Vakarus. 1946 m. atvyko į Braziliją. Mirė 1974 m. rugpjūčio 9 d. Palaidotas Katumbi kapinėse, Rio de Žaneire.
Visą av. kapitono Klemenso Martinkaus biografiją rasite čia
Žmona – gydytojo, knygnešio, spaudos darbuotojo, politinio veikėjo Juozo Bagdono ir Onos Jakštaitės duktė Ona Birutė Bagdonaitė g. 1916 m. spalio 14 d. Maskvoje. Apie 1946 m. Ona su K.Martinkumi išsiskyrė, o 1948 m. Paryžiuje susituokė su pasaulinio garso mokslininku, semiotiku Algirdu Juliumi Greimu. Mirė 1982 m. rugpjūčio 22 d.
Duktė Ada Marie Martinkaitė g. 1937 m. liepos 23 d. Kaune. Ištekėjusi už žymaus etnomuzikologo, rašytojo Hugo Zemp tapo Ada Marie Martinkus Zemp. Dirbo mokslinį darbą. Tyrinėjo literatūrą ir entnografiją. Gyveno Paryžiuje. 2011 m. liepą urna su Ados Martinkaitės pelenais palaidota Kudirkos Naumiesčio kapinėse šalia senelio Juozo Bagdono.

Sofija (Zofija) Martinkutė g. 1896 m. rugsėjo 3 d. 1913 m. rugsėjį emigravo į JAV. 1920 m. spalio 20 d. Čikagoje ištekėjo už Pranciškaus Mikolaičio. 1923 m. gegužės 13 d. gimė sūnus Albinas, vėliau pasivadinęs Allan Michels. Albinas Mikolaitis buvo vedęs Eleanor’ą Michels, susilaukė 5 vaikų. Mirė 2005 m. birželio 19 d.
1928 m. Sofija Mikolaitienė natūralizavosi.
1938 m. kartu su sūnumi ir pussesere Agniete Giliene 1938 m. keletą mėnesių viešėjo Lietuvoje. Mirė 1982 m. sausio 9 d. Palaidota Čikagos Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.
Sofijos vyras Pranciškus (Frank) Mikolaitis g. 1892 m. sausio 27 d. Žegunių kaime. Pagirių par. Ukmergės apskr. Į Ameriką atvyko 1910 m. birželio 30 d. Mirė 1961 m. kovo 24 d. Palaidotas Čikagos Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse. Šeima turėjo verslą – alaus barą, kuriame abu ir dirbo.

Juozapas Atutis, g. apie 1908 m. – m. 1938 m. gruodžio 21 d. Buvo vedęs Domicelę Maselskytę. Turėjo keturias dukteris: Benediktą, Joaną, Marijoną ir Donatą.

Aleksandras Atutis, g. 1911 m. balandžio 12 d. Baigė Pirmojo Lietuvos Prezidento karo mokyklą, tarnavo Priešlėktuvinėje apsaugoje, vėliau trumpai sovietų ir vokiečių kariuomenėse. 1944 m. pasitraukė į Vakarus. 1944 m. liepos 15 d. Žaliojoje (Vilkaviškio r.) vedė Jadvygą Vilpišauskaitę. Tais pačiais metais pasitraukė į Vakarus. 1949 m. liepos 2 d. su žmona ir dviem sūnumis atvyko į JAV. Gyveno Čikagoje Marquette park rajone, dirbo aviakompanijoje. 1981 m. su žmona persikėlė į Pleasant Hill, Kalifornijoje. Mirė 2009 m. sausio 5 d.
Aleksandro Atučio žmona Jadvyga Elžbieta Vilpišauskaitė g. 1921 m. spalio 28 d. Geistarukų k. Alytaus r. Atvykusi į Ameriką Čikagoje dirbo Central Community Hospital gail. sesute ir gimdymo skyriaus vedėja. Mirė 2000 m. rugpjūčio 10 d. Abu su vyru palaidoti „Queen of Heaven“ kapinėse, Lafayette, Kalifornijoje.
Atučių šeima susilaukė 3 vaikų, sūnų: Vytauto Aleksandro (g. 1945 m. balandžio 3 d. Vokietijoje), Donato Henriko (g. 1946 m. kovo 4 d. Vokietijoje), bei dukros Ritos (g. 1951 m. vasario 24 d. Čikagoje).

• • • • • • • • • • • •


DOKUMENTAI IR FOTOGRAFIJOS

STASYS GIRĖNAS IR JO TĖVAI

Juozapo Girskio ir Marcijonos Martinkutės sūnaus
Stanislovo Girskio (Stasio Girėno) krikštas 1893 m.
(Lietuvos valstybės istorijos archyvas)
S.Girėno motinos Marcijonos Martinkutės Girskienės mirtis 1909 m. kovo 14 d.
(Lietuvos valstybės istorijos archyvas)

Broliai Stanislovas ir Petras Girskiai laivo S.S. Main, kuriuo 1910 m. gegužės 3 d. jie iš Bremeno atplaukė į Ameriką, sąrašuose. Pirmame lape pažymėti broliai ir kontaktinis asmuo Lietuvoje – sesuo Barbora. Antrame lape pažymėta, kad atvyksta pas Gilius į Čikagą.
(www.familysearch.org)

Broliai Girskiai, iš kairės Petras, Jonas ir Stanislovas. Apie 1910 m.
(Šillės kraštas 6 tomas)

Įvairūs Stasio Girėno natūralizacijos dokumentai.
(www.ancestry.com)

1920 m. Čikagos gyventojų surašymo duomenimis Stasys Girėnas gyveno pas
Antaną ir Agnietę Gilius.
(www.familysearch.org)
1930 m. Čikagos gyventojų surašymo duomenimis Stasys Girėnas gyveno pas
brolį Petrą Girskį (Peter Girch).
(www.familysearch.org)
Stasys Girėnas su giminėmis prie Lituanicos 1933 m.
(Šillės kraštas 6 tomas)
Klaidinga S.Girėno gimimo data Čikagos Marquette park esančiame paminkle.
(www.plienosparnai.lt)
Stasio Girėno gimtoji troba Vytogaloje 1933 m.
(Šilalės kraštas 6 tomas)
Stasio Girėno mirties įrašas 1933 m.
(Lietuvos valstybės istorijos archyvas)

• • • • • • • • • • • •

S.GIRĖNO BROLIS JONAS GIRSKIS

S.Girėno brolis Jonas Girskis laivo plaukiančio į JAV sąrašuose 1900 m.
(www.familysearch.org)
1910 m. Čikagos gyventojų surašymo duomenimis Jonas Girskis gyveno pas
Juozapą ir Barborą Stulgas.
(www.familysearch.org)
S.Girėno broliai Jonas ir Petras Girskiai Čikagoje.
(Šilalės kraštas, 6 tomas)
S.Girėno brolio Jono Girskio mirties pranešimas spaudoje 1936 m.
(DRAUGAS, 1936 m. gegužės 5 d.)/
S.Girėno brolio Jono Girskio kapo kortelė.
Čikagos Šv. Kazimiero lietuvių kapinių kartoteka.
(www.familysearch.org)

• • • • • • • • • • • •

S.GIRĖNO BROLIS PETRAS GIRSKIS

S.Girėno brolio Petro Girskio krikšto įrašas 1890 m.
(Lietuvos valstybės istorijos archyvas)

Įvairūs Petro Girskio natūralizacijos ir kt. dokumentai.
(www.ancestry.com)

Stasio Girėno brolio Petro Girskio laidotuvės 1960 m.
Antrame plane – Petro Girskio, grįžus iš Amerikos, pastatytas namas.
(Šilalės kraštas, 6 tomas)
Pranešimas apie Petro Girskio mirtį išeivijos spaudoje.
(DRAUGAS, 1960 m. birželio 28 d. Čikaga)

S.GIRĖNO SESUO BARBORA GIRSKYTĖ KETERIENĖ IR JOS ŠEIMA

S.Girėno sesers Barboros Girskytės Keterienės
sūnaus Antano mirtis 1901 m. spalio 29 d.
(Lietuvos valstybės istorijos archyvas)
S.Girėno sesers Barboros Girskytės Keterienės
dukters Agnietės mirtis 1918 m. sausio 2 d.
(Lietuvos valstybės istorijos archyvas)
S.Girėno sesers Barboros Girskytės Keterienės
sūnaus Jono mirtis 1918 m. lapkričio 26 d.
(Lietuvos valstybės istorijos archyvas)
S.Girėno sesers Barboros Girskytės Keterienės mirtis 1932 m. balandžio 10 d.
(Lietuvos valstybės istorijos archyvas)

• • • • • • • • • • • •

S.GIRĖNO TĖVO BROLIS ANTANAS GIRSKIS IR JO ŠEIMA

S.Girėno dėdės (tėvo brolio) Antano Girskio mirtis 1901 m. spalio 30 d.
(Lietuvos valstybės istorijos archyvas)
S.Girėno dėdės (tėvo brolio) Antano Girskio žmonos
Marijonos Motuzaitės Girskienės mirtis 1909 m. lapkričio 7 d.
(Lietuvos valstybės istorijos archyvas)
Net 3 Antano ir Marijonos Girskių vaikų mirtis 1897 m.
Iš viršaus: Ona (mirė 15 metų), Marijona (16 metų) ir Antanas (12 metų).
(Lietuvos valstybės istorijos archyvas)
Antano ir Marijonos Girskių dukters
Barboros Girskytės mirtis 1910 m. liepos 5 d.
(Lietuvos valstybės istorijos archyvas)
Antano ir Marijonos Girskių sūnaus
Jono Girskio mirtis 1938 m. gegužės 19 d.
(Lietuvos valstybės istorijos archyvas)

• • • • • • • • • • • •

S.GIRĖNO PUSBROLIS PRANCIŠKUS GIRSKIS

Antano ir Marijonos Girskių sūnus Pranciškus Girskis laive į JAV 1921 m. Antrame lape nurodyta kad vyksta pas seserį Agnietę Gilienę.
(www.familysearch.org)

Pranciškus Girskis laive į JAV 1932 m.
(www.familysearch.org)

Pranciškaus Girskio mirties pranešimas spaudoje 1943 m.
(DRAUGAS, 1943 m. spalio 25 d.)
Pranciškaus Girskio kapo kortelė.
Čikagos Šv. Kazimiero lietuvių kapinių kartoteka.
(www.familysearch.org)

S.GIRĖNO PUSSESERĖ AGNIETĖ GIRSKYTĖ GILIENĖ IR JOS ŠEIMA

Antano ir Marijonos Girskių duktė
Agnietė Girskytė laivo į JAV sąrašuose 1906 m.
(www.ancestry.com)
Agnietės Girskytės ir Antano Gilio santuoka 1907 m. rugsėjo 2 d.
Šv. Jurgio bažnyčioje Bridžporte (Čikaga).
(www.familysearch.org)
Agnietė Gilienė laivo grįžtančio į JAV sąrašuose 1938 m.
1938 m. Agnietė Gilienė sykiu su pussesere Sofija Mikolaitiene ir jos sūnumi Albinu penkis mėnesius viešėjo Lietuvoje.
(www.familysearch.org)
Agnietės Gilienės vyro Antano Gilio mirties pranešimas spaudoje.
(DRAUGAS, 1956 m. liepos 28 d.)
Agnietės Gilienės vyro Antano Gilio mirties liudijimas.
(www.ancestry.com)
Agnietės Gilienės mirties pranešimas spaudoje 1967 m.
(DRAUGAS, 1967 m. rugpjūčio 26 d.)

• • • • • • • • • • • •

S.GIRĖNO GIMINĖS IŠ MOTINOS PUSĖS

Stasio Girėno motinos Marcijonos Martinkutės Girskienės tėvo
Ignaco Martinkaus mirtis 1869 m. sausio 3 d.
(Lietuvos valstybės istorijos archyvas)
Stasio Girėno motinos Marcijonos Martinkutės Girskienės
brolio Jono Martinkaus mirtis 1902 m. rugsėjo 13 d.
(Lietuvos valstybės istorijos archyvas)
Jono Martinkaus žmonos Marijonos Sadauskaitės
(Martinkienės, Atutienės) mirtis 1934 m. rugsėjo 25 d.
(Lietuvos valstybės istorijos archyvas)
Jono ir Marijonos Martinkų sūnaus Jono mirtis 1891 m. gruodžio 15 d.
(Lietuvos valstybės istorijos archyvas)
Marijonos Sadauskaitės Martinkienės Atutienės ir Jono Atučio
sūnaus Juozapo mirtis 1938 m. gruodžio 21 d.
(Lietuvos valstybės istorijos archyvas)

• • • • • • • • • • • •

S.GIRĖNO PUSBROLIS KLEMENSAS MARTINKUS IR JO ŠEIMA

S.Girėno pusbrolis, Jono ir Marijonos Martinkų sūnus
karo lakūnas Klemensas Martinkus.
(www.plienosparnai.lt)
Klemenso Martinkaus santuoka su Ona Birute Bagdonaite 1934 m.
(Lietuvos valstybės istorijos archyvas)
Karo lakūnas K.Martinkus vieši tėviškėje Vytogaloje 1928 m.
(Šilalės kraštas, 6 tomas)
Klemenso Martinkaus imigracinė kortelė į Braziliją.
(www.familysearch.org)
Klemenso Martinkaus mirties pranešimas spaudoje 1974 m.
(DRAUGAS, 1974 m. rugpjūčio 17 d. )
Vienintelės K.Martinkaus dukters Ados imigracinė kortelė į Braziliją.
(www.familysearch.org)
Ona Bagdonaitė Martinkienė Greimienė
Iš kairės: buvusi Klemenso Martinkaus žmona Ona, jos antrasis vyras Algirdas Julius Greimas, K.Martinkaus duktė Ada Martinkute Zemp ir jos vyras Hugo Zemp, 1978 m. Paryžius.
(Maironio lietuvių literatūros muziejus)
Buvusios K.Martinkaus žmonos Onos mirties pranešimas spaudoje 1982 m.
(DRAUGAS, 1982 m. rugpjūčio 24 d.)

• • • • • • • • • • • •

S.GIRĖNO PUSSESERĖ SOFIJA MARTINKUTĖ MIKOLAITIENĖ IR JOS ŠEIMA

Stasio Girėno pusseserė Agnietė Gilienė, brolis Jonas ir kita pusseserė Sofija Mikolaitienė.
(P.Jurgėla – Sparnuoti lietuviai Darius ir Girėnas)

Sofijos Mikolaitienės natūralizacijos dokumentų fragmentas.
(www.ancestry.com)

Sofija Mikolaitienė laive grįžtant iš viešnagės Lietuvoje 1938 m.
1938 m. kartu su sūnumi Albinu ir pussesere Agniete Giliene 1938 m. keletą mėnesių viešėjo Lietuvoje.
(www.familysearch.org)

Pranciškaus ir Sofijos Mikolaičių šeima 1940 m. Čikagos gyventojų sąrašuose.
(www.familysearch.org)


Sofijos Mikolaitienės mirties pranešimas spaudoje 1982 m.
(DRAUGAS, 1892 m. sausio 12 d.)

Pranciškaus Mikolaičio natūralizacijos dokumentų fragmentas.
(www.ancestry.com)

Pranciškaus Mikolaičio mirties pranešimas spaudoje 1961 m.
(DRAUGAS, 1961 m. kovo 27 d.)

• • • • • • • • • • • •

S.GIRĖNO PUSBROLIS ALEKSANDRAS ATUTIS IR JO ŠEIMA

Jono ir Marijonos Atučių sūnus kapitonas Aleksandras Atutis.
(Šilalės kraštas, 6 tomas)

Aleksandro Atučio natūralizacijos dokumentų fragmentas.
(www.ancestry.com)

Jadvygos Atutienės natūralizacijos dokumentų fragmentas.
(www.ancestry.com)

Jadvygos Atutienės mirties pranešimas spaudoje 2000 m.
(DRAUGAS, 2000 m. rugpjūčio 18 d.)

• • • • • • • • • • • •

Tokia tai didžiulio ateities darbo – Stanislovo Girskio arba tiesiog Stasio Girėno išsamios gyvenimo istorijos aprašymo pradžia. O laukia dar išties įdomūs tyrinėjimai – mažai kas žinoma apie legendinio lakūno vaikystę Vytogaloje, beveik netyrinėtas ir Girėno 23 metų laikotarpis pragyventas JAV.
Išeivijos spaudoje, kaip giminės, dar minimos Pipirų, Urbonų pavardės, tačiau rasti apie juos informacijos ir nustatyti jų giminystės su Stasiu Girėnu – nepavyko.

ŠALTINIAI:

Lietuvos centrinis valstybinis archyvas
Lietuvos valstybės istorijos archyvas
Lietuvos aviacijos muziejus
Maironio lietuvių literatūros muziejus

P.Jurgėla – Sparnuoti lietuviai Darius ir Girėnas. 1935 Čikaga
E.Jasiūnas – Darius ir Girėnas (1933-1993). 1993 Kaunas-Vilnius
Šilalės kraštas 6-oji knyga „Vytogala“ 2013 Utena

Periodika: Karys, Draugas, Dirva, Valsčius.

Internetiniai šaltiniai:

www.plienosparnai.lt
www.epaveldas.lt
www.genmetrika.eu
www.draugas.org
www.limis.lt
www.geni.com
www.familysearch.org
www.ancentry.com
www.myheritage.com
www.findagrave.com

Padėka Linai Gudeliūnienei (S.Girėno tėviškė-muziejus Vytogaloje) už suteiktą vertingą informaciją.

• • • • • • • • • • • •

Jei patinka tai ką darau – padėkoti galite geru žodžiu komentaruose, arba pavaišinti kava:

• Paypal

• Bankiniu pavedimu (LT) Gavėjas: Nerijus Korbutas, Sąsk. nr. (IBAN) LT11 3250 0855 4921 4279 , (BIC) REVOLT21 , Revolut, Paskirtis: Parama

• Bankiniu pavedimu (UK) Name: Nerijus Korbutas , Account Number: 88866186 , Sort Code: 608371 , Starling Bank.

Dėkoju!