Smagu, kad užėjai. Čia mano užrašai. Apie viską: aviaciją, istoriją, tarpukario Lietuvą, genealogiją, keliones ir dar bala žino ką. Aišku, natūraliai kils klausimas – kuriems galams reikalingas asmeninis puslapis XXI a. 3-iame dešimtmetyje, kai tokia galybė visokių socialinių erdvių?

– Net nežinau tiksliai, gal nostalgija. Su visokiais puslapiais pradėjau žaisti tuoj po 2000-ųjų. Buvo aukso amžius asmeniniams blogams, įvairiausiems diskusijų forumams ir praktiškam bet kam, kas tik atsirasdavo negausioje lietuviškoje interneto padangėje. Apie 2010 metus prasidėjo migracija į socialinius tinklus, Lietuvoje – ypač į Facebook. Žiauriai geras dalykas atrodė – viena registracija ir tu esi ir dalyvauji visur.

Asmeninės svetainės, blogai, forumai tyliai išnyko. Praktiškai visi. Jei ir yra dar likusių dinozaurų iš tų laikų – tai tik tokių altruistų, kaip šio puslapio autoriaus iniciatyva. Nepaisant visų soc. tinklų teikiamų patogumų ir malonumų, ilgainiui supratau, kad visgi tai labiau greito maisto užkandinė, o ne restoranas.

Jokiu būdu nesakau, kad tai labai blogai, yra daug pliusų, bet nemažai ir trūkumų. Pliusas – patogu naudotis, greita ir plati įrašų sklaida. O pagrindinis trūkumas – laikinumas. Tas ypač išryškėjo prasidėjus Rusijos agresijai prieš Ukrainą. Vieną dieną turi paskyrą, kitą žiūrėk, dėl kažkokio Facebook’ui nepatinkančio įrašo- jau ir negali naudotis. Problema rasti senesnius įrašus, ne tik tuos kuriuos prascrolinai ir neturėjai laiko paskaityti, bet net ir savo, problema reklamų ir menkaverčių įrašų gausa, netikros paskyros ir t.t. ir t.t.

Čia aišku joks ne manifestas, naudosiuosi soc. tinklais ir toliau, ir būsiu ten pasiekiamas, tiesiog susikūriau sau užrašų knygelę, kurioje šį tą parašinėsiu karts nuo karto. Na, o skaitytojų paieškoti ateisiu į Facebook 🙂

Su šilčiausiais linkėjimais, Nerijus