Konstantinas Fugalevičius.

Nerijus Korbutas

Tai nėra Konstantino Fugalevičiaus biografija. Nedaug čia ir aviacijos. Bet tokio tikslo ir nebuvo. Šis pasakojimas apie jo šeimą – tėvus, brolius ir seseris. Tačiau, jei ne Konstantino trumputis blyksnis Lietuvos aviacijos istorijoje, tuo politiškai ir materialiai sudėtingu laikotarpiu kuriant Lietuvos karinę aviaciją – nebūtų ir šio pasakojimo…

• • • • •

1919 m. sausio 30 d. pradėjus kurti inžinerijos kuopą, jos sudėtyje suformuotas ir aviacijos būrys, o jam vadovauti paskirtas jaunas karininkas Konstantinas Fugalevičius. Netrukus, tų pačių metų kovo 1 d. aviacijos būrys tapo aviacijos kuopa, o jau kovo 12 d. išskyrus kuopą iš inžinerijos bataliono – savarankiška dalimi.

Tą pačią dieną įkurta ir Aviacijos mokykla. Pirmuoju jos vadovu vėlgi paskirtas K.Fugalevičius, o nesant tinkamų patalpų mokykla įkurta jo tėvų namuose Ukmergės pl. 28. Šias pareigas K.Fugalevičius ėjo neilgai, iki balandžio 4 d., kuomet skrydžio į į bolševikų frontą metu prie Panevėžio metu buvo sunkiai sužeistas. Negalima nepaminėti, kad dar 1919 m. kovo 3 d. vokiečio F. Šulco pilotuojamu lėktuvu, kaip oro žvalgas, atliko vieną pirmųjų Lietuvos karo aviacijos istorijoje skrydžių į frontą maršrutu Kaunas-Kaišiadorys-Vilnius-Kaunas.

Po sužeidimo ilgai Lietuvoje ir užsienyje gydėsi. Kaip netinkamas karinei tarnybai 1919 m. gegužės 27 d. atleistas iš Karo aviacijos mokyklos viršininko pareigų. Nusišovė tų pačių metų rugsėjo 3 d. Palaidotas Kauno kapinių stačiatikių kvartale, jas naikinant palaikai perkelti į Eigulių kapines.

Lietuvos aviacijos legenda Jonas Balčiūnas prie K.Fugalevičiaus kapo 2009 m.
Sauliaus Prialgausko fotografija.

Verta paminėti, kad atleidus iš pareigų Konstantiną Fugalevičių, Karo aviacijos mokyklos viršininko pareigas perėmė Rapolas Okulič-Kazarinas. Jis mokyklai vadovavo 1919 m. balandžio 5-20 d. Tarnybos Karo aviacijos mokykloje metu susirgo ir balandžio 27 d. mirė. Okulič -Kazarinai gyveno Konstantino kaimynystėje, tuometinio Ukmergės pl. 30-ąjame name, ir kaip matyti iš įvairių liudijimų pasų išdavimo ir pnš. dokumentuose – Fugalevičiai ir Okulič – Kazarinai artimai bendravo, tad R. Okulič-Kazarinas atėjo vadovauti Karo aviacijos mokyklai ne atsitiktinai, o veikiau paprašytas, pasiūlytas ar įkvėptas kaimyno K.Fugalevičiaus.

Konstantinas Fugalevičius 1919 m.

Renkant medžiagą šiam straipsneliui, paties Konstantino Fugalevičiaus biografiniai duomenys taip ir liko iki galo neatskleisti. V.P.Jurkštas 1992 m. žurnale „Sparnai“ Nr.2 rašo, kad buvo baigęs Kauno grafo Platovo vardo berniukų gimnaziją, tuo tarpu leidinyje „Экспресс-неделя“ 2019 m. Nr.42 straipsnyje „Русский акцент литовской авиации“ rašoma, kad buvo baigęs Orechovo Zujevo (rus. Орехово-Зуево) gimnaziją Rusijoje.

Ne iki galo aišku ir dėl karybos mokslų, vienur rašoma, kad baigė Tverės kavalerijos mokyklą, kitur – 2-ąją Kijevo praporščikų mokyklą. Tverės kavalerijos mokyklos baigusiųjų sąrašų rasti nepavyko, tuo tarpu rastuose 2-osios Kijevo praporščikų mokyklos sąrašuose nepavyko rasti Konstantino. Tiesa, minėtos mokyklos sąrašuose pavyko aptikti brolį Borisą.

Lietuvos centriniame Valstybės archyve saugomi Karo aviacijos dokumentai, o juose randame tokias žinias apie karininką K.Fugalevičių: buvusios rusų kariuomenės kornetas, žvalgas specialistas, bombų skraidytojas ir kulkosvaidininkas, baigęs Tverės artilerijos mokyklą, tarnyba: Čerkesų raitelių pulke 1 metus, aviacijoje 2,5 metų ir I Kaukazo rusų raitelių pulke. Šią, jo paties pateiktą informaciją ir derėtų laikyti labiausiai patikima.

Panaši informacija, kaip ir byloje, pateikiama ir knygoje „Поляки в России: XVII-XX вв.“

Minėtame straipsnyje iš „Экспресс-неделя“ rašoma – Konstantinas Fugalevičius 1915 m. spalio 1 d. pakeltas praporščiku ir paskirtas į Čerkeso kavalerijos pulką Kaukaze. 1916 m. liepos 8 d. komandiruotas į aviaciją, į 9-ąjį naikintuvų būrį Rumunijos fronte. Nuo 1916 m. liepos 31 d. – oro žvalgas.

9-ojo naikintuvų būrio karininkų sąraše K.Fugalevičius aprašomas taip: Tarnybos laikas 26.08.1916 – 15.04.1917. Žvalgas, Juodosios jūros kavalerijos pulko kornetas, eskadrilės iždininkas, būrio artilerijos padalinio vadas. Tarnybos 9-ąjame naikintuvų būryje metu atliko 12 kovinių misijų, bendras skrydžių laikas 21 val. 32 min. Apdovanotas Šv. Stanislovo 3 -ojo laipsnio ordinu. 1917 04 15 Karininkas Fugalevičius išvyko atostogų, vėliau persikėlė į 6 -ąjį Sibiro korpuso aviacijos būrį.

Įdomios medžiagos randame ir brolių Loiko (А.Н.Лойко, Е.Н.Лойко, А.Н.Лойко) knygoje „Неоконченная повесть“. Joje daug kartų minimas Konstantinas Fugalevičius, jo tarnyba bei kovinės misijos 9-ąjame naikintuvų būryje.

Jau minėtas V.P. Jurkštas yra rašęs, kad: „po revoliucijos, bėgdamas nuo Rusijoje valdžią užgrobusių bolševikų, K. Fugalevičius atsidūrė Irane (Persijoje). Ten tarnavo šacho pilotu.“

Visko gali būti, tačiau bent kol kas, bent kiek apčiuopiamesnių įrodymų apie tarnybą Artimuosiuose rytuose rasti nepavyko.

Kaip matosi iš surinktų informacijos nuotrupų, netikslumų ir painiavos nemažai, tad K.Fugalevičiaus tarnybos carinės Rusijos imperijos kariuomenėje mozaika dar nesudėliota, tačiau tikėtina, kad internete vis labiau atsiveriantys įvairūs archyvai, duomenų bazės, publikuojami nuotraukų albumai iš asmeninių kolekcijų ir muziejų, skelbiami prisiminimai ir pnš. šaltiniai laikui bėgant leis parašyti pilną ir tikrą, šio vieno iš pirmųjų Lietuvos karinės aviacijos kūrėjų biografiją. Turintys informacijos apie Konstantino Fugalevičiaus mokslus ar tarnybą iki 1919 m. parašykite straipsnelio apačioje nurodytu el. paštu.

Konstantino Fugalevičiaus tėvai

Teodosijus Fugalevičius ir Praskovija Fugalevičienė
XX a. pradžia

Tėvas Teodosijus Fugalevičius, sūnus Grigorijaus g. apie 1849 m. – m. 1921 m. sausio 23 d.
T. Fugalevičius gimė Podolės Kamenece (ukr. Кам’янець-Подільський) vakarų Ukrainoje. Pirmieji pėdsakai Lietuvoje atsiranda Kaune 1884 m. gimus dukrai Liubai.
Kaune šeima turėjo medinuką Žaliakalnyje – tuometiniame Sank Peterburgo plente, tarpukariu Ukmergės pl. 28, o dabar Savanorių pr. 42. Tą patį, kuriame 1919 m. pavasarį buvo įsikūrusi pirmoji Lietuvos karo aviacijos mokykla.

1886 m. iš Jono Šarausko įsigijo Kulautuvos dvarą su 130 ha žemės, pastatė ten 21 vasarnamį ir davė pradžią Kulautuvos kurortui. Dvaras šeimai priklausė iki 1948 m.
Fugalevičiai turėjo dar vieną dvarą Malye Novoselki kaime (balt. Малыя Навасёлкі), dab. Dzeržinskio rajone, netoli Minsko, Baltarusijoje.
Prasidėjus I pasauliniam karui šeima pasitraukė į rytus, po karo senieji Fugalevičiai į Lietuvą nebegrįžo, liko gyventi Malye Novoselki dvare.

Buvęs kariškis, aukštas valdininkas, juristas, matininkas Teodosijus Fugalevičius mirė 1921 m. sausio 23 d. savo dvare netoli Minsko, ten pat ir palaidotas. Senieji kaimo gyventojai dar gali parodyti tą krūmokšniais apaugusią vietą kur buvo palaidoti senieji dvaro savininkai Šustovai, kur amžino poilsio atgulė Fugalevičiai, tačiau pačių kapų neišliko – sovietiniais laikais, o turbūt ir dabar ten ganosi karvės… Konstantino Fugalevičiaus sesuo Natalija sovietmečiu bent porą kartų bandė vykti į Malye Novoselki ir tartis su kolūkio pirmininku, kad leistų aptverti kapinaites, pastatyti kažkokį atminimo ženklą, bet susitarti nepavyko…

Motina Praskovija Benediktovič Fugalevičienė g. 1860 m. – m. 1922 m. spalio 13 d.
P. Benediktovič Fugalevičienė kilusi iš gausios ir kilmingos šeimos, o sekant jos tėvo Dimitrijaus Benediktovičiaus tarnybos pėdsakais, veikiausiai gimė Suražo (rus. Сураж ) miestelyje, tuometinėje Černigovo gubernijoje, dabar Briansko sritis, Rusijoje.

Konstantino Fugalevičiaus senelis (motinos pusės) – Dimitrijus Benediktovičius, sūnus Pavlovo gimė 1833 m. Mokėsi Suraže, ten pat iki 1862 m. dirbo miesto policijos raštininku. 1862 m. perkeltas į Zarasus (tuom. Novo-Aleksandrovskas) Kauno gubernijoje, ten dirbo teismo teisėju. 1868 m. iš Valerijono Petrovičiaus Kublicko įsigijo dvarą netoli Zarasų. 1895 m. už nepriekaištingą tarnybą jis buvo apdovanotas Šv. Vladimiro ordinu.

Dimitrijus Benediktovičius su žmona Nadežda Ručenkova susilaulaukė bent 12 vaikų, o sekant jų krikšto vietomis matyti, kad nuo 1870 m. vaikai krikštyti Kaune, tai leidžia daryti prielaidą, kad tarnyba iš Zarasų jį atvedė į Kauną ir čia nugyveno nemažą dalį gyvenimo.
XX a. pradžioje D.Benediktovičius įsigijo Kengių dvarą prie Raseinių.
Kur, kada mirė ir kur palaidotas nėra žinoma.

Konstantino Fugalevičiaus motina Praskovija mirė 1922 m. spalio 13 d. Dokumentuotų patvirtinimų kur palaidota nepavyko rasti, bet tikriausiai, kad šalia vyro Malye Novoselki kaimo kapinaitėse.

Fugalevičių vaikai

Fugalevičių šeima 1912 m.
Iš kairės į dešinę: Konstantinas, motina Praskovija, tėvas Teodosijus, Levas, Natalija, Lidija, Aleksandras, Nikolajus, Olga, Liuba, Liudmila, Sergėjus, Borisas.
Giminės albumo fotografija

Kauno stačiatikių bažnyčių knygose pavyko rasti 12 Teodosijaus ir Praskovijos Fugalevičių vaikų. Visi jie gimė Kaune, visų gimimus pavyko patvirtinti bažnytiniais įrašais, tad dėl duomenų patikimumo abejonių nekyla. Tuo tarpu mirties datos surinktos iš įvairių šaltinių ir kai kurios jų gali būti netikslios.

Liuba Fugalevičiūtė – Gecce g. 1884 m. rugpjūčio 13 d. – m. 1925 m.
Borisas Fugalevičius g. 1885 m. spalio 10 d. – m. 1930 m. vasario 9 d.
Nikolajus Fugalevičius g. 1887 m. balandžio 5 d. – m. 1937 m. rugsėjo 27 d.
Ksenija Fugalevičiūtė g. 1888 m. balandžio 15 d. – m. 1888 m. lapkričio 17 d.
Levas Fugalevičius g. 1889 m. balandžio 30 d. – m. 1947
Sergėjus Fugalevičius g. 1890 m. birželio 13 d. – m. 1943 m. liepos 23 d.
Lidija Fugalevičiūtė Stauskienė – Golubovienė g. 1891 m. spalio 24 d. – m. 1980 m. birželio 13 d.
Konstantinas Fugalevičius g. 1893 m. balandžio 15 d. – m. 1919 m. rugsėjo 3 d.
Aleksandras Fugalevičius g. 1895 m. liepos 15 d. – m. 1930 m.
Olga Fugalevičiūtė – Žostautienė g. 1898 m. vasario 13 d. – m. 1994 m. balandžio 2 d.
Liudmila Fugalevičiūtė g. 1900 m. sausio 25 d. – m. 1973 m.
Natalija Fugalevičiūtė g. 1904 m. kovo 31 d. – m. 1985 m.

Iš šio sąrašo matyti, kad užaugo visi vaikai, išskyrus Kseniją, kuri gimė 1888 m. balandžio 15 d. o mirė tų pačių metų rudenį. Prasidėjus I pasauliniam karui ir visai šeimai iš Kauno pasitraukus į Rusiją, o jam pasibaigus į Lietuvą grįžo tik dalis šeimos – tėvai liko dvare prie Minsko, į Kulautuvą ir Kauną grįžo Sergėjus, Konstantinas, Lidija, Liudmila, Olga ir Natalija. Kiti išsibarstė po Rusiją.

Vyriausioji Fugalevičių duktė Liuba Fugalevičiūtė – Gecce gimė 1884 m. rugpjūčio 13 d. Mirė 1925 m. Sankt Peterburge. Kitų duomenų rasti nepavyko.

Borisas Fugalevičius gimė 1885 m. spalio 10 d. Kaune. 1915 m. baigė 2-ąją Kijevo praporščikų mokyklą. Po I pasaulinio karo gyveno tėvų dvare Malye Novoselki. 1930 m. sausį suimtas, „troikos“ nuteistas ir tuoj pat – vasario 9 d. sušaudytas.

Nikolajus Fugalevičius gimė 1887 m. balandžio 5 d. Kaune. Pasitraukęs į Rusiją į Lietuvą nebegrįžo, gyveno Maskvoje, dirbo juristu. Žmona Elizabeta, sūnus Igoris. Sušaudytas 1937 m. rugsėjo 27 d. kaip stalinistinio rėžimo priešas.

Levas Fugalevičius gimė 1889 m. balandžio 30 d. Kaune, mokėsi Peterburgo universitete. Dar būdamas studentu apie 1910 m. vedė kaunietę bajoraitę Eleną Milijeranskaitę. 1911 m. lapkričio 21 d. šeimai gimė duktė Elena Fugalevičiūtė. Ją gimdydama mirė motina, Levo Fugalevičiaus žmona, o jį patį, prasidėjusios I pasaulinio karo audros nubloškė į Rusiją. Mažąją Eleną seneliai (motinos pusės ) išsivežė į Charbiną Mandžiūrijoje (db. Kinijos teritorija), kur ji užaugo, baigė gimnaziją, o 1931 m. birželio 18 d. grįžo į Kauną. Atsigyveno jai nuosavybės teise priklausančiuose namuose Ukmergės pl. 93. Įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą. Pilietybės prašymo byloje ji aprašydama savo istoriją mini, kad apie tėvą, pradingusį I pasaulio karo metais Rusijoje jokių žinių nepavyko rasti. Tą patį liudija ir Levo sesuo Olga Fugalevičiūtė Žostaustienė. Giminės jį laikė žuvusiu. Tačiau, iš tikro jis vedė antrąkart, šįkart jo išrinktoji Marija Gurin, su kuria susilaukė bent dviejų vaikų – Jurijaus ir Tamaros.
Mirė apie 1947 metus.
Tuo tarpu, jo dukra Elena 1936 m. Kaune ištekėjo už aviacijos kapitono Vladimiro Demidavičiaus, 1939 m. jiems gimė sūnus Arsenijus. 1944 m. šeima pasitraukė į Vakarus, vėliau persikėlė į Kanadą. Mirė 2004 m. gruodžio 10 d. Palaidota šalia vyro Kalgario kapinėse.

Sergėjus Fugalevičius gimė 1890 m. birželio 13 d. Kaune. Po I pasaulinio karo nuo 1919 m. dirbo Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo ir matavimo departamento matininku. 1920 m. gruodžio 26 d. Kaune vedė iš Mažosios Lietuvos kilusią liuteronų tikėjimo Mariją Strazdaitę.
Marija Strazdaitė Fugalevičienė gimė 1892 m. rugsėjo 14 d. Šusterių kaime, Žukų parapijoje (dab. Pagėgių sav.) 1919 m. atsikėlusi į Kauną dirbo Lietuvos Ūkio banke. Prasidėjus okupacijoms šeima pasitraukė į Vakarus. Marija Fugalevičienė mirė 1981 m. sausio 1 d. tikriausiai, Vokietijoje.
Pavyko aptikti informacijos, kad Sergėjus Fugalevičius mirė 1943 m. liepos 23 d. Mikolajive Ukrainoje.
Šeimoje gimė du vaikai: Margarita Fugalevičiūtė g. 1921 m. rugsėjo 19 d. , Algirdas Vytautas Fugalevičius g. 1930 m. gegužės 23 d. Beje, Algirdas Vytautas Fugalevičius – žymus kraštotyrininkas, filatelistas, knygų autorius, laivų statybos inžinierius. Jo iniciatyva 2014 m. Kulautuvoje, Akacijų alėjoje pastatytas stogastulpis Fugalevičių giminei atminti.

Stogastulpis Fugalevičių giminei atminti Kulautuvoje.
V.Vaitkevičiaus fotografija 2014 m.

Apie dar vieną Fugalevičių sūnų Aleksandrą žinios labai kuklios. Pavyko rasti, kad Aleksandras Fugalevičius gimė 1895 m. liepos 15 d. Kaune – mirė apie 1930 m. Minske.

Olga Fugalevičiūtė – Žostautienė gimė 1898 m. vasario 13 d. Kaune. Vyras Vytautas Žostautas. Vaikai: Leonardas ir Jurgis. Gyveno Kaune. Vytautas Žostautas 1945-1955 m. kalėjo lageryje Vorkutoje. Olga mirė 1994 m. balandžio 2 d.

Nedaug žinių pavyko rasti ir apie dar vieną Konstantino seserį Liudmilą. Liudmila Fugalevičiūtė gimė 1900 m. sausio 25 d. Kaune. Po I pasaulinio karo gyveno Kulautuvoje. Šeimoje buvo vadinama Tamaros vardu, gyveno namelyje ant kalno, buvo silpnos sveikatos. Mirė 1973 m. Palaidota šalia brolio Konstantino Kauno Eigulių kapinėse.

Seserys Fugalevičiūtės – Pasaulio Tautų Teisuolės

Leidinio „Gatvės meno galerija“ fotografija 2020 Nr.6

Kaune, ant vieno A.Mickevičiaus gatvės namo, esančio priešais Karininkų ramovę, 2020 m. menininkas Tadas Vincaitis – Plūgas nutapė paveikslą, įkvėptą tarpukario fotografijos, kurioje pavaizduotos Kauno žydaitė Rosian Bagriansky su savo mama Gerta.
Rosian – viena iš didelio būrio seserų Lidijos ir Natalijos Fugalevičiūčių išgelbėtų žydų vaikų.

Seserų Fugalevičiūčių vardai, žydų tautos tragedijos kontekste plačiai žinomi, juos galima sutikti galybėje straipsnių, knygų ir dokumentinių filmų, bet turbūt nedaugelis žino, kad Lietuvos aviacijos pradininkas Konstantinas ir Pasaulio tautų teisuolės seserys Fugalevičiūtės – to paties medžio vaisiai.

Lidija Fugalevičiūtė Stauskienė – Golubovienė gimė Kaune 1891 m. spalio 24 d.
Apie 1920 metus ištekėjo už Voldemaro Stavskio (Stauskio). 1921 m. lapkričio 16 d. gimė sūnus Jurgis. Pakrikštytas Romos katalikų Vytauto bažnyčioje. Jurgis 1942 m. išvyko į Vokietiją, ten nugyveno gyvenimą. Mirė 1993 m. kovo 24 d. L.Fugalevičiūtė su Voldemaru Stavskiu išsiskyrė 1929 m. 1938 m. ištekėjo už matininko Andriaus Golubovo. Gyveno Kulautuvoje. Voldemaras Stavskis mirė 1944 m.
Lidija 1948 m. ištremta į Sibirą, grįžo 1958 m. prieš Kalėdas. (kitais duomenis grįžo 1953 ar 1956 m. ).
Nuo 1959 m. dirbo muzikos mokytoja vaikų darželiuose Vilniuje. Mirė 1980 m. birželio 19 d. Palaidota Vilniuje, Rokantiškių kapinėse.
2000 m. balandžio 28 d. Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus dekretu apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (po mirties).
2005 m. pripažinta Pasaulio tautų teisuole. (Pasaulio tautų teisuolis (angl. Righteous among the Nations, hebr. ‏חסיד אומות העולם‏‎) – tai garbės vardas, kurį suteikia Izraelio valstybė kitų šalių piliečiams, gelbėjusiems holokausto aukas.)

Natalija Fugalevičiūtė gimė 1904 m. kovo 31 d. Kaune. (Daugelyje publikacijų klaidingai nurodomi 1905 m., net ir krikšto įrašas bažnytinėse knygose padarytas 1905 m. pradžioje, tačiau šone nurodyta tiksli gimimo data. Tokių atvejų, kuomet Fugalevičių vaikai krikštyti tik po keleto mėnesių ar net metų yra ne vienas. Įdomi detalė ir tai, kad nors visą jos gyvenimą visur buvo įrašyti 1905 m. – po mirties ant paminklo iškalti teisingi gimimo metai t.y. 1904 m. ) Po I pasaulinio karo evakuacijos, į Lietuvą iš tėvų dvaro Baltarusijoje grįžo 1926 m. Apsigyveno iš tėvų paveldėtame name Kaune, Ukmergės pl. 28. Tą patį kuriame gyveno ir Konstantinas ir buvo įkurta pirmoji Karo aviacijos mokykla 1919 m.
1929 m. mokėsi Paryžiuje mados mokykloje. Grįžusi dirbo įvairiuose siuvimo salonuose Kaune.
1950 m. baigė Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institutą. Dirbo tekstilės fabrike „Litekso“ Kaune, nuo 1957 m. iki 1971 m. (kuomet išėjo į pensiją) dirbo Vilniaus modelių namuose.
Mirė 1985 m. Palaidota Vilniuje, Rokantiškių kapinėse.
Kaip ir sesuo Lidija, 1999 m. rugsėjo 20 d. Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus dekretu apdovanota Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi (po mirties), o 2005 m. pripažinta Pasaulio tautų teisuole.

Seserys Fugalevičiūtės padedant jų artimai draugei Natalijai Jegorovai, kunigui Povilui Jakui, gydytojai Elenai Kutorgienei ir kitiems pasišventusiems žmonėms – išgelbėjo kelias dešimtis žydų vaikų. Turbūt pirmą kartą jų žygdarbiai aprašyti dar 1967 m. žydų gelbėtojos Sofijos Binkienės sudarytoje knygoje „Ir be ginklo kariai“. Šiandien įvairių jų veiklos liudijimų nesudėtinga rasti internete, įvairių šalių spaudoje ar knygose.
Pasaulio Tautų Teisuolio medalyje iškalti žodžiai: „Išgelbėjęs vieną gyvybę – išgelbėji visą pasaulį“, tad kalbėti apie žmones stačiusius save į mirtiną pavojų ir gelbėjusius visiškai svetimus vaikus – niekada nebus per daug.

FOTOGRAFIJOS IR DOKUMENTAI

KRIKŠTO ĮRAŠAI

Žemiau pateikiami visų 12 Fugalevičių vaikų krikšto įrašai Kauno stačiatikių bažnytinėse knygose.

Liuba Fugalevičiūtė g. 1884 m. rugpjūčio 13 d.
Borisas Fugalevičius g. 1885 m. spalio 10 d.
Nikolajus Fugalevičius g. 1887 m. balandžio 5 d.
Ksenija Fugalevičiūtė g. 1888 m. balandžio 15 d. – m. 1888 m. lapkričio 17 d.
Levas Fugalevičius g. 1889 m. balandžio 30 d.
Sergėjus Fugalevičius g. 1890 m. birželio 13 d.
Lidija Fugalevičiūtė g. 1891 m. spalio 24 d.
Konstantinas Fugalevičius g. 1893 m. balandžio 15 d.
Aleksandras Fugalevičius g. 1895 m. liepos 15 d.
Olga Fugalevičiūtė g. 1898 m. vasario 13 d.
Liudmila Fugalevičiūtė g. 1900 m. sausio 25 d.
Natalija Fugalevičiūtė g. 1904 m. kovo 31 d.

KITI DOKUMENTAI IR FOTOGRAFIJOS

Konstantino ir jo sesers Liudmilos kapas Eigulių kapinėse, Kaune 2011 m.
Sauliaus Prialgausko fotografija.
Konstantino brolis Sergėjus Fugalevičius ir jo žmona Marija.
Vidaus paso kortelės iš Kauno regioninio valstybės archyvo
Sergėjaus ir Marijos santuokos išrašas
(Kauno regioninis valstybės archyvas)
Marija Fugalevičienė
(Kauno regioninis valstybės archyvas)



• • • • •
Liudmila Fugalevičiūtė, 1931 m.
(Olgos Fugalevičiūtės sūnaus Leonardo Žostauto albumas)

• • • • •

Konstantino brolio Levo žmonos Elenos mirtis 1911 m.
Konstantino brolio Levo dukters Elenos krištas 1912 m. (gimė 1911 m.)
Konstantino dukterėčia Elena Fugalevičiūtė, vėliau Demidavičienė.
Demidavičių šeimos kapas Kalgario kapinėse Kanadoje
(findagrave.com)

• • • • •

Konstantino sesuo Olga.
Vidaus paso kortelės iš Kauno regioninio valstybės archyvo
Olga Fugalevičiūtė Kulautuvoje 1933 m.
(Olgos Fugalevičiūtės sūnaus Leonardo Žostauto albumas)
Natalija Fugalevičiūtė 1972 m.
(rescuedchild.lt)
Lidija Fugalevičiūtė ir Rosian Bagriansky.
(rescuedchild.lt )
Lidija Fugalevičiūtė (kairėje) su išgelbėtais vaikais 1944 m. rugsėjis
(rescuedchild.lt )
Seserų apdovanojimo „Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi“ aktai.

• • • • •

Panoręs truputį plačiau sužinoti apie Konstantino Fugalevičiaus kilmę, šeimą ir giminę – nesitikėjau atrasti šitokių įdomių istorijų ir jų posūkių…
Vargu ar kas išdrįs ginčytis jei pasakysiu, kad visa ši vienos šeimos legenda verta ne kuklaus straipsnelio, bet platesnio pasakojimo – knygos ar dokumentinio filmo. Kas žino, gal kada nors?

Rinkdamas medžiagą, kiek įmanoma, stengiausi datas ir įvykius paremti dokumentais, bet jei kažkur suklydau arba norite papildyti mano pasakojimą – labai lauksiu jūsų laiškų žemiau nurodytu el. paštu.

Šaltiniai ir literatūra:

Lietuvos centrinis Valstybės archyvas (LCVA)
Lietuvos valstybės istorijos archyvas (LVIA)
Kauno regioninis valstybės archyvas (KRVA)
Lietuvos aviacijos muziejus (LAM)

Поляки в России: XVII-XX вв.: Материалы Международной
научной конференции / Изд-во „Кубанькино“. Краснодар, 2003.
Экспресс-неделя Nr.42,2019 m.
Неоконченная повесть. А.Н.Лойко, Е.Н.Лойко, А.Н.Лойко. ТОМСК 2014
Lietuvos Sparnai Nr.2, 1992m.

www.yadvashem.org
www.rescuedchild.lt
www.wikipedia.org
www.ushmm.org
www.7pokoleniy.ru
www.marijosblogas.blogspot.com
www.lietuviaisibire.lt
www.atmintiesvietos.lt
www.findagrave.com
www.familysearch.com
www.memo.ru
www.forum.vgd.ru

Dėkoju buvusiai seserų Natalijos ir Lidijos Fugalevičiūčių kaimynei Vilniuje Daliai Jakaitei už suteiktą vertingą informaciją.

• • • • • • • • • • • •

2021.12.10

Parašykite: n.korbutas@gmail.com

• • • • • • • • • • • •

Jei patinka tai ką darau – padėkoti galite geru žodžiu komentaruose, o dar geriau:

• Paypal

• Bankiniu pavedimu (LT) Gavėjas: Nerijus Korbutas, Sąsk. nr. (IBAN) LT11 3250 0855 4921 4279 , (BIC) REVOLT21 , Revolut, Paskirtis: Parama

• Bankiniu pavedimu (UK) Name: Nerijus Korbutas , Account Number: 88866186 , Sort Code: 608371 , Starling Bank.

Dėkoju!